Jau senokai buvo rašyta, bet užkliudė širdį... ;)
Manau, kad F3J klasėje apie orą reikia išmanyt daugiau nei F1A. Tranzax, juk valkioji savo sklandutuvą ir lauki geros progos (termiko) kada galėtum jį atkabint, tuo tavo darbas ir baigiasi. Geriausiu atveju gali bėgt iš paskos mojuodamas maike ir melstis, kad modelis neiškristų iš termiko, susicentruotų ir suskristų visą laiką. Tuo tarpu sklanduku- radistu varžybose starto laiko nepasirinksi. Startuoji, kada startas. Taigi, nuolatinis aplinkos stebėjimas yra būtinas, turi žinot kur kylanti srovė ir kur skristi po atsikabinimo, nes belekur nuskridęs ir negavęs termiko pasikrausi malkų. Betkokio termiko irgi neužtenka, reikia stipraus, kad sklandytuvas pakiltų ir galėtų sugrįžt ir LAIKU!!! Užsižaidęs silpnam "bezdale" gali nespėt, nes vėjas nupūtė... o aukščio ne prūdai... Laikas stiprus faktorius, nėra kada žiopsot, reikia "apdirbinėt" kylančią srovę, stebėt aplinkinius ir vertint konkurentų situaciją ar neverta pereit į kitą termiką, termikas stiprėja ar silpnėja. Finaliniuose 15min. skridimuose dažnai vieno termiko neužtenka, reikia keleto... Taigi, pas radistus varžybose kova nuo pat modelio paleidimo iki tūpimo nešnekant apie kitus niuansus.
Pats kažkada su gūmke skraidžiau ir pas Dimavičių dirbau ;) Gera patirtis buvo... Kartais su nostalgija prisimenu... ech...
Linkėjimai Šiauliams!!!