Nesupeizavokit labai, bet radau sitoki straipsniuka vokieciu kalba, tai pasedejes kelis vakarus isverciau, gal kam pravers

Versta iš vokiečių kalbos: autorius Piteris Goldsmitas. Vertė Algirdas Ungulaitis

Visos šitos žinios yra dalinai mano, taip pat apibendrintos visų Amerikos pilotų žinios sukauptos per 25 metus

Valdymo sistemos reguliavimas
3D pilotažas ir paprastas pilotažas reikalauja skirtingų valdymo funkcijų nustatymo. Daugumas pilotų nusistato labai dideles vairų eigas apie 35-40, o atskirais atvejais ir visus 50 laipsnių. Vis galvoju, koks bus efektas tarp servo mašinėlių tikslumo ir jų galios. 80-90 procentų rezultatų klasikiniame pilotaže yra tikslumas. Pats svarbiausias momentas yra tikslumas servo mašinėlė – vairas. Tai padaryti galima keliais būdais, naudojant įvairius svertų aukščius, įvairias servo mašinėles, mano modelyje yra panaudoti svertai 1 colio ( 25,4 mm) aukščio, visiems vairams, o krypties vairo svertas yra net 1,25 colio ( 31,75 mm ) Aš nustatau maksimalias vairų eigas eleronų – 28 laipsniai, aukščio vairų – 32 laipsniai, krypties vairo – 35 laipsniai. Taip susireguliavus vairų eigas tiksliau jaučiamas servo mašinėlių pilnas darbo diapazonas. Kitas pliusas yra tai, kad man nereikia naudoti kelių servo mašinėlių didelio ploto vairams. Naudojant aukščiau aprašytą sistemą jūs galėsite sumažinti jėgą servo vairuose ir sumažinti vairų plokštumų deformaciją. Kiekvieną kartą, kaip keičiasi greitis, tai keičiasi ir reakcija į vienodą vairų pasisukimą. Jūs galite prarasti tikslumą išeinant iš figūros ne dėl, kad esate nepatyręs pilotas, bet dėl to, kad deformuojasi vairų plokštumos.
Servo mašinėlių pasisukimo momentas matuojamas uncijomis į colį, PVZ 8611 servo mašinėlės pasisukimo momentas yra 226 uncijos į colį ( 9,93 kg/cm2), naudojant 2 colių aukščio vairo svirtelę servo mašinėlės pasisukimo momentas nukris dvigubai ir bus lygus apie 133 uncijos į colį ( 5,8 kg/cm2)

Reguliavimo eiliškumas:
Praleisiu paprastus pirmo skrydžio reguliavimus trimeriais. Labai daug straipsnių skaičiau, kur parodyta grafiškai, jei darysi taip bus taip. Mano reguliavimo koncepcija paprasta, jei jūs reguliuojate modelį neteisinga tvarka, tai jūs galutiniame rezultate „gaudysite savo uodegą“. Dauguma veiksnių yra savos pasekmės, ne išimtis ir modelių reguliavimas. Daug kartų mačiau, kaip pirmame skrydyje pilotai, pastatę lėktuvą peiliu, bando nustatyti miksavimą, tuo darydami didžiulę klaidą. Pirmiausia reikia susireguliuoti centruotę, sparnų balansą, išilginį bei skersinį balansą, ir kitus bazinius nustatymus ir tik tada reguliuoti miksavimus. Kiekvienas sekantis veiksmas ( reguliavimas ) neturi daryti įtakos prieš tai buvusiam reguliavimui. Mano eiliškumas toks :
Balansavimas ( masės centro suradimas)
Dinaminis balansavimas ( Variklio pasukimo ir posvirio kampo sureguliavimas, eleronų ir plokštumų eigos ir miksavimai)
Jei jūs pakeisite propeleri į kitokio dydžio propelerį viską reikia pakartoti iš naujo.

Balansavimas (Centruotė)
Kiekvienas skirtingas lėktuvas turi skirtinga masės centrą, tie kas gamina modelius masiškai, jau yra nusistatę svorio centrą, bet tie kas juos gaminasi pats, svorio centrą gali nusistatyti tik bandymo būdu. Dažniausiai jis būna 1/3 sparno pločio imant prie liemens kartu su eleronu, bet yra ir išimčių. Galima naudoti įvairias formules svorio centro nustatymui, bet ir tai nebus tikslu. Kiekvienas pilotas svorio centrą susireguliuoja pagal save. Klasikiniame pilotaže svorio centrą rekomenduojama pastumti šiek tiek į priekį, bet ne perdaug, kad tai atsilieptų lėktuvo tolimesniam reguliavimui, tai kiekvieno piloto nuojauta, todėl galiu duoti kelis simptomus, nurodančius kokia yra lėktuvo centruotė. Mano mėgstamiausias yra „statinė“, prieš tai susireguliavus eleronų eigas 12-15 laipsnių ir eksponentes apie 35-40 procentų. Kada jūs pradedate daryti statinę jūsų modelis šiek tiek persistumia sukimosi kryptimi be didelio šuolio – svorio centras per daug priekinis. Kitas požymis tai aukščio rankenėlės stūmimas nuo savęs palaikant horizontalų skridimą ant „nugaros“.
Galinę centruotę pastebi daugelis pilotų, modelis labai jautrus valdant aukščio vairu, o taip pat nenusakomas priešsuktukiniais momentais ( sulėtėjus greičiui). Pats paprasčiausias būdas patikrinti ar tai galinė centruotė modelį ore apverskite ant nugaros ir pikiruokite 45 laipsniu kampu žemyn be gazo, jei modelis savaime išsilygins į horizontą – centruotė garantuotai per daug galinė. Kaip jau minėjau centruotę reikia pajausti, kiekvienas pilotas turi savo centruotę, kaip ir kiekvienas modelis. Būkite kantrūs, sugaiškite dalį laiko reguliuodami centruotę, aš rekomenduočiau padaryti 10-15 skrydžių vien dėl to.

Dinaminis balansavimas
Dinaminis balansavimas yra aktualus tik skersiniam kanalui. Jei jūsų modelio sparnai subalansuoti, o eleronai sutrimeriuoti, tai dar nereiškia, kad su skersiniu balansu viskas tvarkoje. Aš mačiau daug būdų kaip tai patikrinti, bet mano tikslas yra eiliškumas. Jei jūs darote kilpą ar vertikalią žvakę, tai traukos vektorius turi didelę įtaką skridimo trajektorijai, o variklio pasukimo kampo dar nenustatinėjome. Aš darau paprastai, nenaudojant traukos, pastatau lėktuvą į laisvą kritimą žemyn ( 3-4 sekundės) ir darau staigų išėjimą į horizontalią, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad būtų valdomas tik aukščio vairas, o ne eleronai. Ta pusė, kuri nusileis, yra per sunki. Jei jums sunku pastebėti šį poslinkį, paprašytkite draugų pastebėti modelį ir jo elgesį. Nuimkite iš sunkesnės pusės, o jei neina tai pridėkite svorio priešingoj pusėj, bet ne ant sparnų galų taip padarysite modelį inertišką.

Sekantis etapas variklio pasukimas.
Yra didelė tikimybė, kad kai buvo konstruojamas modelis kažkas kažką pamiršo, arba praleido, todėl būtina patikrinti variklio pasukimo kampą. Tai padaryti nėra sunku, sunkiau yra žinoti kiek tai padaryti. Aš tai darau skraidydamas virš galvos, taip geriau matosi lėktuvo padėtis erdvėje, o taip pat sparnų padėtis horizontui. Skrendu prieš vėją arba pavėjui, taip galiu tiksliai išeit į vertikalų skrydį virš galvos esant sparnams griežtai horizontalioje padėtyje ir stebėti lėktuvo elgesį. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienam 30 metrų į viršų, greitis krenta 45-60 km/h. Nepaduodant papildomai gazo. Jei jūs matote, kad jūsų modelis krypsta į kairę pusę, patrimeriuokite krypties vairą taip, kad skrydis vertikaliai butų tiesus maždaug 150 metrų, tada nusileidę išmatuokite krypties vairo kampą ir padalinkite iš 2 tiek reikia pasukti variklį į dešinę. Jei jūsų modelis krypsta į dešinę viską padarykite atvirkščiai. Mes išnagrinėjom variklio pasukimą į dešinę ir į kairę, dabar reikia patikrinti variklio pavirtimą aukštyn – žemyn. Tai padaryti truputį sudėtingiau, kadangi pamatuoti kampo negalima, tiesiog skrendat horizontaliai vidutiniu greičiu atleiskite gazą, skridimas turi buti esant šoniniam vėjui arba be vėjo visiškai, jei modelis šokteli aukštyn – variklio nosis žiūri per žemai, truputį kilstelkite variklį aukštyn, kitame skrydyje susitrimeriuokite aukščio vairą ir vėl pabandytkite, iki tol kol modelis nebešokinės. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į aukščio vairus, gali būti taip, kad variklis palenktas per daug į viršų, tai aukščio vairai bus pasukti žemyn kompensavimui horizontalaus skrydžio. ( Svorio centrą susireguliavom anksčiau, jis tam įtakos nedaro).

Sekantis etapas Diferencialas.
Diferencialinis eleronų nukrypimas yra labai svarbus faktorius pilotaže, taip pat ir lėktuvo reguliavime. Dabartiniame pilotaže fiksuotose pakilimų ir nusileidimų statinėse diferencialas gali būti didelis galvos skausmas, nes lėktuvas į vieną pusę statinę daro greičiau nei į kitą pusę. Reguliuojant diferencialą reikia būti įsitikinus, kad variklio posvirio ir poslinkio kampai sureguliuoti teisingai. Diferencialinis eleronų pasislinkimas reikalingas, kada elerono, pakreipto žemyn, pasipriešinimas nesutinka su elerono, pakreipto aukštyn, pasipriešinimu. Einant toliau jūs turite būti įsitikinęs, kad eleronai neturi atgalinės eigos dėl to, kad servo mašinėlės yra išdilusios arba nelaiko apkrovos ( per silpnos, rekomenduojama naudoti servo mašinėles atlaikančias dvigubai didesnį svorį nei lėktuvo modelio svoris, o krypties vairui net ir trigubai). Ar diferencialas yra geras lengva patikrinti, pikiruojant žemyn, padarykite statinę i dešinę, tada sustabdykite modelį ir po sekundės padaryki statinę į kairę. Abi statinės turi užimti tiek pat laiko. Jei statinės skirtingos, galima pataisyti pakoregavus elerono kronšteiną, kuris jungia servo mašinėlės traukę su eleronu, jį padidinant ar sumažinant. Taip pat, jei jūsų aparatūra geresnė, galima padidinti ar sumažinti atskirų eleronų diferencialą ( eigą). Ar teisingai viskas atlikta po korekcijos galima patikrinti ir dar vienu metodu, svarbiausia, kad skrydis vyktų prieš ar pagal vėją. Tai bus bandymas kaip ir variklio pasukimo kampui nustatyti tik 45 laipsnių kampu į viršų darant dešinę statinę su pilnai pasuktais eleronais. Jei lėktuvas nusisuko į dešinę – reiškia eleronas, kuris pasuktas žemyn yra per daug nuleistas. Jei modelis, darant dešinę statinę nusisuko daugiau į kairę, - dešinysis eleronas pakyla per daug. Pakartokite procedūrą su statine į kairę. Darant statines reikia atkreipti dėmesį ir į statinių atlikimo laiką, jis turi būti vienodas. Kai viską atliksite teisingai jūsų modelis skris darydamas statines tiesia trajektorija.( ši reguliavimo metodika netaikoma darant lėtas statines)

Sekantis etapas tai programuojamasis pasislinkimas
Tai paskutinis lėktuvo reguliavimo etapas, kuris dažniausiai būna po 20-25 pradinių skrydžių su aukščiau nupasakotu reguliavimu. Aš šį etapą suskirstau i du etapus, pirmas tai gazo miksavimas ir antras tai tradicinis eleronų, krypties ir aukščio vairų miksavimas.

Gazo ir eleronų miksavimas
Dauguma pilotų žino antro miksavimo etapo tikslingumą, bet nedaugelis žino pirmąjį. Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į modelio elgseną pikiruojant ar esant sumažintai traukai ( modelio uodega šokinėja iš šono į šoną arba modelis pradeda suktis apie savo ašį ar krypti į šoną) Šios dvi ašys yra problematiškos atliekant pilotažą. Sureguliuoti ašinį lėktuvo pasisukimą prie įvairių greičių yra neįmanoma, todėl kiekvienas pilotas tai daro pagal save miksuodamas gazo ir eleronų eigas. Tai galima atlikti dviem būdais, siūlau išbandyti juos abu. .Pakelkite modelį i maksimalų skraidymo zonos aukštį ir skrisdami prieš vėją ar pavėjui sau virš galvos nuimkite gazą ir įveskite lėktuva į pikiravimą stačiai žemyn , taip kad lėktuvą matytumėte plane, atydžiai stebėkite lėktuvo elgesį. Dauguma lėktuvų pradės nešti į dešinę, kadangi jis pradeda suktis apie savo išilginę ašį. Sureguliuokite miksavimą taip, kad eleronai pasisuktų lėktuvą į kairę nuėmus gazą. Kitas būdas patikrinti gazo ir eleronų miksavimą horizontalus skrydis su palaipsniu gazo nuėmimu, dažniausiai lėktuvas pradeda suktis į dešinę.

Sekanti miksuotė gazas ir kryptis.
Jūsų užduotis yra ta, kad sumiksuotume gazo ir krypties vairo pasisukimą į kairę, esant mažam gazo padavimui. Patikrinti galima kaip ir anksčiau pikiruojant žemyn, ypač pikiravimo pradžioje, lėktuvas pradės kristi stačiai žemyn, priešingu atveju pastebėsite, kad lėktuvas krypsta į dešinę. Daugama labai patyrusių pilotų sumažina variklio posūkio kampą, bet sumiksuoja gazą ir krypties vairą taip, kad šis pasisuktų į dešinę padavus pilnai gazą. Jei jūs taip pageidaujat galite pabandyti tai atlikti, aš to nebandžiau. Siūlyčiau aktyvuoti šiuos miksus automatiškai padavus pusė gazo ir po to augančia trajektorija.

Sekantis miksavimas tai krypties vairas ir eleronai.
Daugelis modelių yra gerai subalansuoti ir reikalauja labai nedidelio miksavimo krypties vairo ir eleronų. As tai nustatau labai paprastai, tiesiog skrendu ratą blyneliu. Pasukus krypties vairą į kairę modelis turi suktis į kairę be pavirtimo išilginėj ašį. Jei modelis virsta į kairę jums reikia miksuoti į dešinę 2-5 procentus, tai pakartokite su posūkiu į dešnę. Dabar pabandykite tai padaryti padidinę ar sumažinę greitį, jei pastebėjote, kad miksavimas per didelis pakoreguokite miksavimą. Idealu kai modelis skrenda horizontaliai be pavirtimų išilginėje ašyje tikslų ratą „blyneliu“ komplekso atlikimo greičiu.

Sekantis miksavimas Krypties vairas ir aukščio vairas.
Taip kaip ir prieš tai buvusiame miksavime pasukus krypties vairą į kairę skridimui blyneliu stebėkite modelio skridimo trajektoriją, jei jis leidžiasi žemyn miksuokite aukščio vairo pakėlimą aukštyn. Šitoks miksavimas gali būti visai priešingas skrendant peiliu ir norin išlaikyti tiesią trajektoriją, šiuo atveju aš miksuoju krypties vairą dešinėn arba kairėn – aukščio vairą žemyn maždaug 1,5 laipsnio maksimalioje padėtyje.

Galima atlikti ir daugiau visokių miksavimų ir reguliavimų, bet tai ką išvardinau yra mano manymu, pagrindiniai

Dauguma šiuolaikinių valdymo aparatūrų turi kelis miksavimo taškus kaip ir gazo padavimo, todėl susireguliuoti aparatūrą nėra didelės bėdos.

Ir paskutinis patarimas norint būti geriausiu, neleiskite savo ego imti viršų prieš tikslą. Gyvenimas žiaurus ir visada atsiras geresnis nei jūs. Būkite kuklūs ir pasistenkite pasivyti praleistą kituose varžybose. Sėkmės.

Taip pat atsiprašau už gramatines ar stiliaus klaidas

Ačiū, puikiai padirbėta

Naudinga informacija, Aciu Algi

Variklio reguliavime buvo įsivėlęs vienas netikslumas reguliuojant variklio pavirtima turi buti soninis vejas arba visiskas stilius pataisyta dabar